Jis yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius

1487

Tėvas amžiams davė Savo žmonėms šabatą.

Šabatas prasideda penktadienį sutemus ir baigiasi šeštadienį sutemus.

Iš 31,16-17
  „Izraelitai privalo laikytis Šabato per visas savo kartas kaip amžinos sandoros  tarp manęs ir Izraelio vaikų. Nes יהוה per šešias dienas sukūrė šamaym (dangų) ir eretz (žemę), o septintąją dieną ilsėjosi ir atsigaivino”.

Taigi ką reiškia laikytis šabato? Kaip mes laikomės šabato? Kaip, pasak Rašto, turime laikytis šios dienos?

1 Jn 3,4
„Kiekvienas, kuris daro nuodėmę, laužo įstatymą. Nuodėmė- tai įstatymo laužymas“.
Taigi laikomės Šabato paklusdami įstatymui. Kaip ženklo, kurį Jis mums davė.

Kai ko nors paklausite, kaip laikytis šabato, prašome jus atminti vieną dalyką. Turite vadovautis tik tuo, ką jums sako Tėvas… ne žmogus. Kitaip leisitės vadovaujami žmogaus, o ne Tėvo. Taigi prašome, kad šiuo klausimu patikrintumėte viską su Raštu.

Turime šešias dienas daryti tai, ką norime, ir vieną dieną, kurią davė Jis, žinodamas, ko mums reikia. Kokio vieno dalyko reikia kiekvienam žmogui šiame greitai lekiančiame pasaulyje? Poilsio ir būti arčiau Kūrėjo. Šabatas duotas žmogui, ne žmogus šabatui. Šabatas nėra bausmė; tai turėtų būti džiaugsmas, nes, kol mūsų baterijos įkraunamos, artinamės prie savo Kūrėjo.

Taigi perskaitykime kelis nurodymus, randamus Rašte, ir pažiūrėkime į Šabato svarbą יהוה akimis.
Pirmiausia patyrinėkime tai, dėl ko labiausiai diskutuojama kalbant apie šabatą… Darbas.

Įst 5,14
  „o septintoji diena yra Šabatas יהוה (Jahua), tavo Visagaliui Kūrėjui. Tą dieną nedirbk jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus, nei duktė, nei tarnas, nei tarnaitė, nei tavo jautis, nei asilas, nei joks tavo gyvulys, nei ateivis, kuris yra tavo namuose, kad tavo tarnas ir tarnaitė pailsėtų taip pat, kaip ir tu“.
Dažnai kyla klausimas… „Kas, jeigu man tenka dirbti per šabatą?“

Tegu bus žinoma, kad mes suprantame šios temos sunkumą. Ir suprantame, kaip lengva gali būti tam, kuris neįsipareigojęs darbdaviui, reikalaujančiam dirbti per šabatą, ir nesuvokia nusivylimo to, kuris negali laikytis šabato.

Mes jokiu būdu neniekiname to, kuris yra tokioje padėtyje. Iš tikrųjų mūsų širdys palinkusios prie jūsų. Ir mes meldžiamės, kad Tėvas atvertų duris jums dirbant, kas įgalintų jus paklusti, kaip trokšta jūsų širdis.

Šioje vietoje reikia pažymėti, kad niekas nėra išgelbėtas dėl to, kad laikosi įstatymo. Mes esame išgebėti dėl to, ką MESIJAS įvykdė mirdamas ant medžio.

Taigi mes išgelbėti per Jo teisumą. Tačiau esame teisiami pagal tai, kaip siekiame to teisumo.

Taip, kaip rabis Šaulas (Paulius) rašė…

Fil 2,12
  „Taigi, mano mylimieji, kaip visada paklusdavote, kai būdavau tarp jūsų, tai juo labiau dabar, man nesant tarp jūsų,—atbaikite savo išgelbėjimą su baime ir drebėdami“,

Taigi pasirūpinkite, kad darytumėte vien tai. Darbuokitės savo išganymui su baime ir drebėdami. Neišgyvenkite savo išganymo atsainiai ir pasyviai. Darykite viską, ką galite, siekdami paklusnumo.

Yra skirtumas tarp to, kuris siekia paklusnumo, ir to, kuris maištauja. Tas, kuris maištauja, yra tas, kuris ignoruoja, netgi atmeta Kūrėjo įsakymus.

Nesvarbu, kokia priežastis verčia juos dėtis vertais išteisinimo, jie vis tiek atmeta Kūrėjo amžiną žodį. Tačiau tas, kuris vykdo, yra tas, kuris daro viską, kas įmanoma, kad paklustų šiems įsakymams. Tai išpažinimo ar išsigynimo klausimas, kaip MESIJAS kalbėjo Evangelijos pagal Matą 10, 32-33.

Reikia pažymėti, kad niekas mūsų neverčia taip gyventi. Mes esame, kur esame, pagal savo pasirinkimą. Jei pasirinktas gyvenimo būdas nesiderina su paklusnumu Kūrėjui, ar neturėtume permąstyti savo gyvenimo būdo? Ar galime leisti savo gyvenimo būdui nulemti, ar paklusime Tėvui? Ar turėtume elgtis taip, kad paklusnumas Tėvui nulemtų mūsų gyvenimo būdą?

Ar turėtume leisti, kad aplinkinio pasaulio įtaka paveiktų mūsų nuomonę apie tai, ką Tėvas jau įtvirtino Savo Žodyje?

Neabejotina, kad yra žmonių, einančių pareigas skubios pagalbos srityse, kuriose būtų sunku, jeigu iš viso įmanoma, laikytis šabato. Pavyzdžiui, medicinos, policijos ar priešgaisrinės saugos srityse. Tokios pareigos iš tiesų sukelia sunkumų būti laisviems kiekvieną šabatą dėl jų slenkančių darbo grafikų.

Tačiau net ir tokiuose darbuose matėme Tėvą atveriant galimybes rinktis kitas pareigas, kad įgalintų tikintįjį laikytis šabato.

Galiausiai pabrėžtina tai, kad turite būti atviras Tėvui, nešdamas savo širdį Jam, tada Jis kažką jums atvers, įgalins jus laikytis Jo šabato. Visada turime dėti visas pastangas, siekdami paklusnumo Tėvui, nesvarbu, kokios aplinkybės mums trukdytų.

Turėtume ir vėl pabrėžti, kad suprantame, kokia sudėtinga daugeliui gali būti ši tema.

Paprasčiausiai todėl, kad dirba darbus, neleidžiančius jiems laikytis šabato.

Tuo pačiu metu tikime, kad ši tema neturėtų būti praleista, nes šabatas yra duotas kaip ženklas, jungiantis mus su Tėvu.

Ir vėl – jokiu būdu neniekiname to, kuris yra tokioje padėtyje. Mūsų širdys atkreiptos į jus. Ir tikrai meldžiame, kad Tėvas atvertų duris jūsų darbe ir leistų jums paklusti taip, kaip trokšta jūsų širdis.

Pasakę visa tai, mes, kaip Kūrėjo Žodžio tarnai, esame įpareigoti priminti mums visiems, kokia svarbi yra ši tema Kūrėjo Žodyje.

Iš 31,15
  „Šešias dienas dirbsite, o septintoji diena yra Šabatas-poilsis, pašvęstas Visagaliui Jahua. Kiekvienas, kuris dirbs Šabato dieną, turi mirti“.

Tai galinga. Pateikiame tai ne tam, kad tvirtintume, esą tie, kurie sulaužo šabato laikymąsi, turėtų būti pasmerkti mirčiai, tegu šiandien ir nėra Sanhedrino, kuris tai atliktų. Bet veikiau tam, kad parodytume šio dalyko rimtumą Tėvo akyse.

Šis dalykas Tėvui reiškė daug. Ir suprasdami, kad Jis yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius, mes žinome, kad šiandien Jam tai reiškia lygiai taip pat daug.

Suprasdami, kaip Jis žiūri į šabatą, argi neturėtume žiūrėti į jį taip pat?

Pagalvokite apie tai minutėlę. Netgi ką nors pavogus neskiriama tokia bausmė. Tačiau Tėvo akyse tas, kuris nepaiso šabato, nusipelno didesnės bausmės už tą, kuris vagia. Tačiau šiandieninėje visuomenėje tas, kuris nepaiso šabato, netgi nėra laikomas jokios rūšies įstatymo pažeidėju. Net jeigu nepaiso savo pačių šabato. O vagis gali nukentėti kuriuo nors iš daugelio būdų.

Turint omenyje tas pačias eilutes, Rašte už žmogžudystę duodama TOKIA PAT mirties bausmė, kaip ir už šabato nepaisymą. Taigi Tėvo akyse tas, kuris nepaiso šabato, nusipelno tokios pat bausmės, kaip ir tas, kuris įvykdo žmogžudystę. Tai galinga ir per dažnai pamirštama. Tačiau mums sunku perprasti šią koncepciją dėl visuomenės, kurioje užaugome ir dabar gyvename. Tėvo keliams mūsų aplinkinis pasaulis iš tiesų yra svetimas, todėl per dažnai paveikiantis mūsų supratimą ir vedantis į kelius, tolimus nuo Tėvo kelių.

Turėtume melsti, kad galėtume žvelgti į šabatą lygiai taip pat, kaip į jį žvelgia Tėvas. Išsaugoti jį kaip tą ženklą, kurį Jis įsteigė, kad sujungtų Save ir mus – amžinai.

Reikia pažymėti, kad jei jums suteikta galimybė PASIRINKTI, ar per šabatą dirbti viršvalandžius, mes asmeniškai tikime, kad to turėtų būti atsisakyta. Net jeigu jums „reikia“ pinigų. Tai patenka į tą pačią kategoriją, kaip nurodo Išėjimo knygos 34 skyrius.

Iš 34,21
   “Šešias dienas dirbk, septintą dieną ilsėkis, net sėjos ir pjūties metu”.

Netgi arimo ir pjūties įkarštyje jie turėjo paklusti. Taip buvo raginami visiškai pasitikėti Tėvu.

Neatsižvelgiant į tai, koks geras oras pasitaikė tokiam darbui atlikti, jiems buvo įsakyta paklusti ir laikytis šabato. Neatsižvelgiant į tai, kaip skubiai reikėjo padaryti darbą, jiems buvo įsakyta paklusti ir laikytis šabato.

Nesvarbu, kaip labai mums reikia tų papildomų pinigų, mums įsakyta paklusti ir laikytis šabato – pasitikėti, kad Jo keliai yra svarbesni nei mūsų ir kad Jis atlygina tiems, kurie sąžiningai Jo ieško. (Žr. Laiško hebrajams 11, 6)

Prisiminkite, kad šabatas sukurtas žmogui, o ne žmogus šabatui.

Tai mūsų naudai. Jis žino, kas yra geriausia. Iš tiesų, kai mes savanoriškai nepaklūstame, savo veiksmais rodome Tėvui, kad, mūsų nuomone, mes žinome geriausiai. Šitaip iškeliame savo autoritetą aukščiau už Jo.

Vienas dalykas yra sunkiai grumtis su tuo, kad reikia dirbti per šabatą, bet kitas – visiškai jį atmesti.

Mes tiesiog neturime pamiršti, kaip Tėvas žvelgia į šią dieną.

Iš 31:14
  „Laikykitės šabato, nes jis atskirtas; kas jį suterš, turi mirti. Kas dirbs tą dieną, bus išnaikintas iš savo tautos“.

Iš 31,16
   „Izraelitai privalo laikytis šabato per visas savo kartas kaip amžinos sandoros“.

Kun 16,31
   „Tai yra šabatas poilsiui; jūs varginsite savo sielas, vykdydami amžinąjį įstatymą“.

Taigi panorėkite paklusti ir laikytis šabato, išsaugodami tą ženklą, kurį Jis įsteigė, sujungdamas mus ir Save. Net jei jūsų pareigos reikalauja dirbti šabato metu, panorėkite laikytis šabato ir melstis, kad Jis atvertų jums galimybę laikytis to, ką Jis įsteigė kaip ženklą, jungiantį Jį ir mus.

Mes visi sutinkame, kad Tėvas veikia paslaptingais būdais, ir kai jūs nunešate Jam savo širdį, norėdami paklusti, tikime, kad jis kažkaip padės jums tai padaryti.

Šiame beprotiškame pasaulyje, kuriame mes gyvename, daug kas iš tiesų skiriasi, nuo to, kaip buvo Rašto dienomis. Pavyzdžiui, šiandien žmonės gali eiti į darbą visą savaitę ir NĖ TRUPUČIO neplušėti fiziškai. Jie gali dirbti prie stalo ir neišlieti nė lašo prakaito dėl fizinio krūvio. Tačiau tie iš jūsų, kurie dirbate tokio pobūdžio darbą, pažįstate stresą, įtampą ir žinote, kaip tokio pobūdžio darbas gali išsekinti. Net jeigu ir nepailsote fiziškai.

Tad kaipgi pailsėti nuo tokio darbo? Kai kuriems, tiesą sakant, gali PRIREIKTI nuveikti ką nors fiziško. Pasportuoti, pažaisti tenisą, išeiti pabėgioti ar dar ką. Tai iš tikrųjų padeda atsigauti kūnui nuo per savaitę susikaupusio streso. Žinome, kad gali būti tokių, kuriems reikės save įveikti. Tačiau paprastai tie, kurie save įveikia, nesėdi sustingę prie stalo ir kompiuterio 40 + valandų per savaitę.

Tol, kol ilsitės nuo darbo ir nereikalaujate, kad kiti dirbtų, negalime rasti jokio parašyto Rašte pagrindo jums priekaištauti.

Prisiminkite, kad šabatas buvo sukurtas žmogui, ne žmogus šabatui.

Kitas dalykas, kurį reikia apmąstyti – tai padėti mūsų artimui šabato metu.

Nuoširdi meilė Tėvui ir savo artimui yra tai, kuo turime grįsti savo gyvenimus. Štai kaip Mesijas Jahušua paaiškina Evangelijoje pagal Luką…

Lk 14,5
  O jiems pasakė: “Jei kurio iš jūsų asilas ar jautis įkristų į šulinį, argi tučtuojau neištrauktų jo per šabatą?”

Vien todėl, kad Kūrėjo garbei ilsimės nuo darbo šabato metu, nereiškia, kad turime įžeisti Jį, nepadėdami broliui ar seseriai, jeigu skubios pagalbos jiems prisireikia tą pačią dieną.

Tiesiog turime būti atidūs tinkamai apibrėždami „skubią pagalbą“.

Turime dėti visas pastangas, kad tikrai darbuotumės dėl savo išganymo, su baime ir drebėdami kiekvieną dieną. Ir jei matote ką nors nesilaikant šabato, kaip tikite, kad jo turi būti laikomasi… melskitės už juos.

Greitai vieną dieną visi klausimai kaip šis, apimantys tiek daug temų, bus mums visiems atsakyti.

Bet iki tol mes turime siekti širdies skaistumo ir melstis, kad visi darbuotumės dėl savo išganymo su baime ir drebėdami.

Tai darydami privalome panorėti išskirti šabato dieną kaip ypatingą ir sergėti ją, neleisdami tapti diena, kai darome vien tai, kas patinka mums patiems ar netgi kitiems. Palyginkime…

Iz 58, 13-14
   „Jei tu savo kojas sulaikysi šabato dieną, nepramogausi mano atskirtoje dienoje, vadinsi šabatą pasimėgavimu, atskirta ir garbinga Visagalio יהוה diena, gerbsi Jį, nevaikščiosi savo keliais, neieškosi pramogų ir nekalbėsi tuščiai,  tada tu gėrėsies Visagaliu יהוה, ir Aš tave vesiu ant aukštų kalnų ir leisiu naudotis tavo tėvo Jokūbo paveldu”,-taip kalbėjo יהוה.

Tai diena, kurią turime atidėti Jam, mūsų šeimai ir draugams tikintiesiems. Tai diena, kurią mes turime sergėti ir laikyti ypatinga, išskirdami ją.

Paaiškinimai:

 

p.s.

Skaitėte vertimo ištrauką iš mokymo “Shabbat Day” (119 ministries)

Pilną mokymą anglų kalba galite žiūrėti čia:

Jau greitai šis video mokymas pasirodys lietuvių kalba!

Sekite mūsų naujienas.

DALINTIS

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašome įvesti savo komentarą!
Prašome įvesti savo vardą čia