Chanuka

227

Apie 175 metus pr. m. e. visą Palestiną (dabartinį Izraelį) valdė žiaurus sirų valdovas Antiochas Epifanas IV. Jis pats sau suteikė „epifan“ titulą, kas išvertus iš graikų kalbos reiškia „visagalio įsikūnijimas‘‘.

Antiochas Epifanas IV tuo metu buvo Judėjos valdytojas. Judėjai nenorėjo jo garbinti kaip „visagalio“ ir tuo pačiu priešinosi hebrajų helenizacijos (sugraikinimo) politikai. Nepatenkintas judėjų nepaklusnumu, jis nusprendė sugriauti judėjų tikėjimo pagrindus. Jis uždraudė hebrajams švęsti Šabatą, יהוה šventes ir lankytis Jeruzalės Šventykloje.

Šis sirų valdovas paskyrė Šventykloje kunigu graiką, o ne hebrają. Pagal יהוה Įstatymą (Torą) joje galėjo tarnauti tik hebrajai kunigai iš levio giminės. Taip pat, šis valdovas negailestingai nužudė daugelį judėjų ir uždraudė garbinti Izraelio Visagalį.

167 metais pr. m. e., valdovas Antiochas Epifanas IV Jeruzalės Šventykloje pastatė aukurą pagonių valdovui Dzeusui ir įsakė ant jo aukoti kiaules, jų krauju apipilti Toros (Žodžio) ir Pranašų ritinius, o taip pat ir visus šventus daiktus esančius Šventykloje. Pagal Torą kiaulė yra nešvarus gyvūnas ir todėl jos negalima nei valgyti, nei aukoti. Tuo metu Šventykloje buvo aukojamos avys, ožiai bei jaučiai.

Toks pasibjaurėtinas šio valdovo elgesys užrūstino Visagalį mylinčius ir gyvenančius pagal Jo Įstatymą Jeruzalės gyventojus. Todėl prieš šį valdovą-užkariautoją ir jo politiką sukilo kunigas Matafijus ir penki jo sūnus. Apie tai rašoma pirmoje Makabiejų knygoje (1 Mak 2:19-27). Su laiku juos pradėjo vadinti makabėjais. Vėliau prie jų prisijungė ir kiti izraelitai, nepatenkinti nedoro valdytojo veiksmais. Jie sukilo prieš didelę ir gerai apmokytą sirijos kariuomenę. Toje kariuomenėje buvo ne tik kariai, arkliais kinkyti vežimai, bet ir specialiai kovai paruošti drambliai.

Patys sukilėliai buvo negausūs ir blogai apginkluoti. Makabėjai meldėsi ir prašė יהוה pagalbos šioje kovoje. Jie užpuolė tą didžiulę sirų kariuomenę ir nugalėjo. Tokiu būdu Jeruzalė buvo išlaisvinta nuo pavergėjų.

Visagalio kunigai įėjo į Šventyklą ir pašalino iš jos pagonių valdovo Dzeuso aukurą, kurį ten pastatė judėjos valdytojas Antiochas Epifanas IV. Pašalino visus nereikalingus daiktus ir šiukšles iš ten. Jie vėl pašventė Šventyklą tarnavimui Izraelio Visagaliui.

Pagal יהוה Torą (Žodį), toje Šventykloje visada turėjo degti didelė septynių šakų žvakidė, hebrajiškai vadinama „menora“. Tam, kad ji ilgai degtų, reikėjo daug ir ypatingo bei brangaus aliejaus.

Pasakojama, kad kai kunigai įėjo į Šventyklą, kuri buvo pagonių ir stabmeldžių išniekinta, jie ten atrado tik mažą ąsotėlį su tuo brangiu aliejumi, kurio pagalba galima uždegti žvakidę. To aliejaus turėjo užtekti tik vienai dienai. Norint padaryti naujo, brangaus, pagal יהוה Torą aliejaus, kunigams reikėjo aštuonių dienų. Bet įvyko stebuklas ir to nedidelio aliejaus likučio pakako visoms aštuonioms dienoms. Todėl Šventyklos kunigai suspėjo paruošti naują, žvakidei tinkamą aliejų.

Paminint šį įvykį, nuspręsta pradėti švęsti Chanuką – Šviesos ir Pašventinimo šventę, kuri trunka aštuonias dienas. Ją šventė ir pats Ješua. Apie tai rašoma Jn 10:22-23. Jis taip pat yra pasakęs, kad atėjo kaip Šviesa į šį nuodėmės tamsa apgaubtą pasaulį. Tam, kad žmonės atgailautų, nusigręžtų nuo savo nusikaltimų, pažintų savo Kūrėją per Mesiją Ješua ir pradėtų gyventi pagal Jo Žodį (Jn 8:12).

Kokią prasmę ši šventė mums turi dabar? Visų pirma, kai mes kalbame tiesą, tai atnešame šviesą į savo ir kitų žmonių gyvenimus. Kaip parašyta Žodyje, Visagalis yra Tiesa. Antra, dabar mumyse yra Jo dvasinė šventykla. Ir ji taip pat turi būti tvarkoje ir švaroje, nesutepta nepaklusnumu Visagaliui. Ar pamenate, kunigai apvalė יהוה Šventyklą nuo sutepimo ir nešvaros. O po to ją pašventino, kad joje vėl galėtų vykti tarnavimas dangaus ir žemės KŪRĖJUI.

Mes taip pat galime apvalyti tą šventyklą, kuri yra mūsų širdyse, ir pašvęsti ją tam, kad galėtume tarnauti Visagaliui tyra širdimi ir nesuteptomis rankomis.

Vertė Remigijus Čiukšys

 

DALINTIS

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašome įvesti savo komentarą!
Prašome įvesti savo vardą čia