Šabato idėjos jūsų šeimai

160

Tarp tikinčiųjų buvo iškelta diskusija:
„Kaip namų šeimininkė „ilsisi“ per šabatą?“

Akivaizdu, kad jos darbas – rūpintis vaikais, tad kaip ji gali pajausti, kad konkreti diena yra „poilsio“ ar „išskirta“ nuo likusios savaitės?

Diskusijos dalyviai pateikė keletą pasiūlymų. Prieita prie išvados, kad vaikai vis tiek turi būti prižiūrėti, gyvūnai taip pat, ir vis tiek reikia valgyti per šabatą; tačiau tualetai neturi būti šveičiami, skalbiniai gali palaukti, ir grindys neturi būti plaunamos.

Geriausia dirbti visiems kartu ir padaryti per savaitę tiek, kiek įmanoma, kad turėtumėte dieną džiaugtis savo vaikais… daug laiko skirti žaidimams, pasakojimams, Raštui, menui… ir t. t. Diena, skirta susitelkti Kūrėjui ir savo šeimai, be darbo rūpesčių. Kaip geriau mokyti יהוה meilės savo mažus vaikus, jei ne jais džiaugtis?

Indai gali palaukti. Lovos gali likti nepaklotos. Nėra reikalo prakaituoti dėl mažmožių. Planuojant į priekį ir galiausiai dalyvaujant visiems drauge šabatas gali tapti nuostabia diena kiekvienam.

Niekada neturime pamiršti, kad šabatas – tai diena, kai susiburiame su kitais tikinčiaisiais.

Palyginkime…

Kun 23,3
“Šešias dienas dirbkite; septintoji diena yra šabatas, skirta poilsiui ir atskirtam susirinkimui. Nieko nedirbkite tą dieną, nes tai yra šabatas Visagaliui יהוה, kur jūs begyventumėte”.

Štai kada mes mokomės ir augame vienas su kitu. Kada dalijamės praėjusios savaitės įspūdžiais, savo pasiekimais ir poreikiais. Kada mokomės būti kūnu, kaip rabis Šaulas (Paulius) mini 1 laiško korintiečiams 12 skyriuje.

Iš tikrųjų nė vienas žmogus nėra atskira sala. Mums visiems reikia kitų žmonių. Būtent per šabatą mokomės suprasti tą poreikį. Štai kada išmokstame, kad visi iš skirtingų perspektyvų žiūrime į Kūrėjo žodį. Kai kurie gali būti teisūs, kai kurie gali klysti. Taip mokomės pagal Patarlių knygos 27,17…

Pat 27,17
“Kaip geležis galanda geležį, taip žmogus aštrina savo draugą”.

Taigi ar galime susitikti kitomis dienomis? Žinoma. Ir tikime, kad turėtume, jeigu tik įmanoma. Bet šabatas yra diena, kuomet Tėvas įsako susirinkti visiems Savo žmonėms plačiajame pasaulyje.

Tik bėda, kaip žinome, kad ne visi žino apie tikinčiuosius draugus savo vietovėje. Ir pasidaro sunkiai įvykdoma, jei išvis įmanoma, susirinkti su kitais tikinčiaisiais.

Žinome, kad yra žmonių, kurie prisijungia prie draugijų, besimeldžiančių internetu. Ir nors pripažįstame, kad tai tikrai geriau negu nieko, bet prašome, kad ties tuo neapsistotumėte.

Nenustokite ieškoję kitų tikinčiųjų savo gyvenamoje vietovėje. Nors ir malonu internete susitikti su kitais tikinčiaisiais, nieko nėra geriau kaip susitikti akis į akį.

Jeigu jums reikia savo gyvenamoje vietovėje susirasti tikinčiųjų, kurie nori laikytis šabato taip, kaip ir jūs, prašome eiti į tinklalapį TestEverything.net ir paspausti mygtuką “found others” kairėje.

Netgi jei tuo metu ir nieko nėra jūsų vietovėje, palikite savo vardą ir elektroninio pašto adresą prie vietovės, kurioje gyvenate. Tada kiti, ieškantys bendraminičų pagal jūsų vietovę, vėliau galės jus surasti. Prisiminkite, tai diena, kuri turi susidėti iš atskirto sambūrio ar išskirto susirinkimo. Taigi išsikelkite sau tikslą siekti to, paklusdami Tėvui. Ir, Kūrėjui panorėjus, netrukus susisieksite su kuo nors savo gyvenamoje vietovėje.

Dabar pakalbėkime apie tai, kada yra šabatas. Diena pas Kūrėją iš tiesų yra nuo saulėlydžio iki saulėlydžio. Taigi, šabatas yra nuo saulėlydžio penktadienio vakare iki saulėlydžio šeštadienio vakare.

Kai kas bando ginčytis, kad niekas iš tiesų nežino, kuri savaitės diena yra 7-oji. Tad jie ginčijasi, kad dabar galime padaryti šabatu bet kurią dieną, kadangi nėra jokio būdo, kaip iš tikro sužinoti tikrąją 7-ąją dieną. Tačiau mes žinome, kad Jahušua TURĖJO paklusti Kūrėjo įsakymams tam, kad būtų be nuodėmės pagal Kūrėjo įstatymą. Nereikia daug tyrinėti, kad suprastume, jog pirmojo amžiaus tikintieji sekė Jahušua švęsdami ŠEŠTADIENĮ kaip šabatą. Ir tai Katalikų bažnyčia vėliau perkėlė šabatą į pirmąją savaitės dieną. Priversdama visus atsisakyti 7-osios šabato dienos, kaip buvo nurodyta mokinių ir atėjusių po to. Vienintelis faktas, dėl kurio kai kas nurodo sekmadienį, pirmąją savaitės dieną, kaip „naująjį“ šabatą, yra Prisikėlimas, bet ir jis turėtų nurodyti, kad šeštadienis yra 7-oji diena. Iš tikrųjų tėra mažai ginčų apie šabatą šia tema.

Prašom taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad jei šabatas Tėvui neturėjo reikšmės po Prisikėlimo, kodėl tada Jahušua pasakė Savo sekėjams, kurie laikų pabaigoje gyvens Judėjoje, melstis, kad jiems netektų bėgti per šabatą. Kam reikėjo paminėti šabatą kalbant apie ateities įvykį, jei jis iš tiesų nebeturėjo jokios svarbos. Mes matome, kad Tėvui tai svarbu šiandien lygiai taip pat, kaip ir pradžioje. Tai ženklas, kurį Jis davė mums.

Ez 20,12
12 “Daviau šabatą, ženklą tarp jų ir manęs, kad jie žinotų, jog Aš esu יהוה, kuris juos atskiriu”.

Tai sandora, kurią Jis mums davė.

Iš 31,16
“Izraelitai privalo laikytis šabato per visas savo kartas kaip amžinos sandoros”

Panorėkime atnaujinti tą sandorą su Tėvu, kad visas pasaulis nebeturėtų abejonių dėl to, kam mes priklausome.

Nepamirškime, kad šabato tebebus laikomasi, kai MESIJAS sugrįš. Kaip nurodo Izaijas…

Iz 66,23
“Nuo vieno jauno mėnulio iki kito ir nuo vieno šabato iki kito visi ateis ir parpuls mano akivaizdoje,-sako יהוה

Faktiškai Izaijas ir Michėjas, abu, parodo, kad Įstatymas bus dėstomas tą dieną. Visas įstatymas. Tai apima ir šabatą. Palyginkime…

Iz 2,3
“Daug tautų ateis ir sakys: “Eikime prie Visagalio יהוה kalno, į Jokūbo Kūrėjo namus, kad Jis mokytų mus savo kelių ir mes vaikščiotume Jo takais”. Nes iš Siono išeis įstatymas, o iš Jeruzalės-יהוה žodis.

(Taip pat ir Michėjo knygos 4,2)

Kadangi Įstatymo buvo laikomasi prieš Mesijui numirštant ir prisikeliant ir, akivaizdu, kad bus laikomasi, kai Mesijas Jahušua sugrįš, ar būtų prasminga, jei Tėvas būtų sustabdęs įstatymo galiojimą tarp šių įvykių?

Kartą, kai diskutavome šia tema su draugu, jis man pasakė: „Bet juk nepatogu eiti į bažnyčią ar švęsti šabatą šeštadienį.“

Į tai savo širdyje tegalėjau atsiliepti: „Tad dabar jau Kūrėjui tarnaujame dėl patogumo, o ne iš paklusnumo.“ Prisiminkite eilutę Kronikų pirmoje knygoje:

1 Krn 21,24
Karalius Dovydas atsakė Ornanui: “Ne, aš noriu pirkti už deramą kainą. Aš negaliu imti Visagaliui יהוה, kas tau priklauso, ir aukoti deginamąją auką, kuri man nieko nekainuoja”.

Ar tarnaujate Kūrėjui pagal savo norus, ar pagal Jo? Ar tarnaujat Jam iš patogumo, ar iš paklusnumo?

Pripažinkime, laikytis šabato nėra populiaru pasaulyje, kuris sako, kad turime pelnyti dar ir dar vieną dolerį. Turime dar įsigyti tai ir tai.

Gyvename tokioje greitoje visuomenėje, kur sustoti mums atrodo taip tolima. Bet tai tikrai mūsų naudai. Šabatas moko mus būti ramius prieš Kūrėją. Nuraminti savo širdis ir klausytis.

Daug kas dažnai klausia, ko turėtų imtis vardan šabato.

Negalime pasakyti jums, ką daryti, netgi nebandysime. Bet galiu pasidalinti, ką mano šeima ir aš darome, – tikėdamasis, kad gausite kelias idėjas, kurios taip pat tiks ir jūsų šeimai. Arba padėsiu įsižiebti naujoms idėjoms.

Pirma, turiu prisipažinti, kad iš pradžių mudviem su žmona buvo sunku priprasti laikytis šabato. Paprasčiausiai dėl to, kad gyvename „Egipte“. Mes tiesiog pripratę prie tokio gyvenimo būdo. Greito. Nuolat judančio. Pripratę dirbti savaitgalį.

Prisimenu, kada mano šeima pradėjo laikytis šabato. Tai buvo taip tolima mums. Tiesiog buvome įpratę eiti tai čia, tai ten. Pirkti tai tą, tai aną. Plušėti namuose. Tiesiog… elgtis taip, kaip elgiasi visi.

Faktiškai pirmuosius du šabatus, truputį paskaitę ir truputį pailsėję, ėmėme nekantraudami mindžikuoti ir klausti: „Ką dabar?“

Vien tai, kad mums buvo sunku įveikti save, parodė, kad visą laiką prieš tai buvome kaip reikiant įsisukę į reikalus ir nesugebėjome nuo jų atsitraukti.

Tai buvo tikras įrodymas, kad mūsų gyvenimai sumišę su mus supančio pasaulio gyvenimu.

Visgi dabar nekeistume to į nieką. Iš tiesų. Tai viena diena, kuri iš tiesų yra atidėta.

Savo namuose per šabatą esame įpratę ilgiau pamiegoti. Kai pabundame, visuomet studijuoju Raštą su savo vaikais. Kartais netgi suvaidiname perskaitytas istorijas. Tada, po Rašto skaitymo, beveik visada spalviname paveikslėlius, besisiejančius su mūsų Rašto studijavimu, kuriuos būnu atspausdinęs mums visiems. Ir, taip, aš spalvinu drauge. Tada pakabiname tuos paveikslėlius prieškambaryje kaip priminimus apie tai, ko išmokome.

Truputį vėliau einame susitikti su tikinčiųjų bendrija, kuri susirenka vieno draugo namuose visai likusiai dienai.

Daug ką galima nuveikti, kad padarytume šią dieną ypatingą sau ir savo šeimai.

Mes meldžiamės, kad Tėvas padėtų jums, kai tik to imsitės, paversti šią dieną ypatinga. Diena, paskirta Jam.

Ir kai taip elgsitės, kiti manys – keista, kad elgiatės neįprastai, neidami į parduotuvę. Kad nusprendėte ilsėtis, o ne dirbti. Kad ją paverčiate… išskirtine. Ir, pasitikėkite manimi, kad laikydamiesi šabato jūs išsiskirsite kitų akyse. Bet ar mes neturėtume to daryti?

Tikimės, kad jums patiko šis tyrimas. Prisiminkite – nesiliaukite viską tikrinti.
Šalom!

Meldžiamės, kad jūs būtumėte praturtinti šiuo mokymu. Prisiminkite – nesiliaukite viską tikrinti. Šalom!

Tegu Yahuah praturtina jus, einančius kartu su nedalomu Kūrėjo žodžiu.

p.s.

Skaitėte vertimo ištrauką iš angliško mokymo “Shabbat Day” (119 ministries)

Jau greitai šis video mokymas pasirodys lietuvių kalba!

Sekite mūsų naujienas.

DALINTIS

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašome įvesti savo komentarą!
Prašome įvesti savo vardą čia