Šabatas

3577

„Mošei יהוה kalbėjo tardamas: „Paskelbk izraelitams יהוה šventes, per kurias turite sušaukti šventinį susirinkimą. Šešias dienas dirbkite; septintoji diena yra Šabatas, skirtas poilsiui ir šventiniam susirinkimui. Nieko nedirbkite tą dieną, nes tai yra Šabatas יהוה, kur jūs begyventumėte.“ (Levitų 23:1-2)

Pagrindinė priežastis, kodėl Elohim (Visagalis Viešpats) nurodė poilsio dieną, yra aprašyta Pradžios 2:2-3:

„Elohim (Visagalis Viešpats) septintą dieną užbaigė savo darbus, kuriuos dirbo, ir ilsėjosi septintą dieną po visų savo darbų, kuriuos atliko. Elohim (Visagalis Viešpats) išaukštino septintą dieną ir ją atskyrė, nes joje ilsėjosi po visų savo darbų, kuriuos Elohim (Visagalis Viešpats) sukūrė ir padarė.“

Šabatas – tai mūsų dar artimesnis susitikimas su Elohim (Visagaliu Viešpačiu). Tai reikštų, kad mes, Viešpatie, darome taip, kaip ir Tu darei. Tu šešias dienas dirbai? Ir mes. Tu septintą dieną ilsėjaisi? Ir mes. Juk mes – Tavo vaikai, o Tu – mūsų Tėvas. Švęsdami Šabatą dvasiniame pasaulyje skelbiame savo pasitikėjimą Visagaliu Kūrėju. Tuo metu, kai pasaulio žmonės ir toliau atmeta Kūrėją ir kuria atsitiktinio gyvybės atsiradimo teorijas, mes tvirtai tikime tuo, kad šį pasaulį sukūrė יהוה.

Dabar pabandykime išsiaiškinti mūsų poziciją dėl ketvirto įsakymo. Iš pradžių atsakysime į pagrindinius klausimus, kurie paprastai iškyla nagrinėjant šią temą.

1) Ar Šabato šventimas yra įstatymiškumas?
Įstatymiškumas yra neabejotinai neigiamas reiškinys. Tačiau sąvokos „įstatymiškumas“ rašte nėra. Šia sąvoka priimtina įvardyti tokį mąstymo būdą, kai žmogus įsakymų vykdymą pateikia Elohim kaip išteisinimo būdą. Taigi, Šabato šventimas iš meilės יהוה nėra įstatymiškumas, o meilės ir paklusnumo išraiška. Jūs gi neimsite tvirtinti, kad įsakymo „Nevok“ laikymasis yra įstatymiškumas. Tačiau, jeigu žmogus galvoja, jog Visagalis privalo jį išgelbėti todėl, kad jis nėra vagis, tai būtų pats tikriausias įstatymiškumas.

2) Ar Mesijas panaikino Šabatą?
Garsiame savo pamokyme Jahušua kalbėjo tokius žodžius: „Nemanykite, jog Aš atėjau panaikinti Įstatymo (Toros) ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet pripildyti.
18 Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo (Toros), kol viskas išsipildys.
19 Todėl, kas sulaužytų bent vieną iš mažiausių įsakymų ir taip mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus viešpatystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus viešpatystėje.“
Jis neatėjo tam, kad nusižengtų ar sunaikintų savo Tėvo įsakymus, bet kad juos įvykdytų. Mesijas yra avinėlis be nuodėmės, nes niekada nenusižengė nei vienam Tėvo įsakymui. Taigi, ir įsakymui apie Šabatą. Mes nerasime nei Gerosiose naujienose, nei Pasiuntinių (Apaštalų) laiškuose nurodymų apie Šabato atšaukimą.
Kas nors pasakys, kad fariziejai ir sadukiejai nuolatos kaltino Jahušua, kad Jis nesilaiko Šabato dienos nurodymų. Taip, kaltino, bet svarbu suprasti, kad Šabato Jahušua nepažeidė, Jis nepritarė fariziejų ir sadukiejų supratimui apie Šabato šventimą. Būtent dėl tokio įstatymiško ketvirto įsakymo supratimo Jis kovojo, kai pasakė: „Šabatas dėl žmogaus, o ne žmogus dėl Šabato.“ Todėl mes galime drąsiai sekti paskui Jahušua Ha Mašiah švęsdami Šabatą kaip meilės įrodymą Tėvui.

3) Argi galima teisti tuos, kurie nešvenčia יהוה dienos? Juk parašyta: „Tenesmerkia jūsų niekas … dėl Šabato.“
Iš tikrųjų, יהוה nedavė teisės teisti netgi nuodėmiaujančių. Tuo labiau tų, kurie laikosi įsakymų. Žinantys tai, neturėtų teisti ar kaltinti tų, kurie švenčia Šabatą, nes ką tik pacituota Rašto vieta tiesiogiai draudžia teisti dėl to kaip švenčiamas Šabatas, nes Šabatas – tai būsimųjų dalykų šešėlis. Atkreipkite dėmesį, „būsimųjų“, o ne „praėjusių“.

4) Argi neteisūs tie, kurie sako: „Šabatas – tai poilsis, o mano širdyje poilsis yra kiekvieną dieną, o jūs laikotės raidės.“

Tokia nuomonė yra labai paplitusi tarp kai kurių . Tačiau ji yra klaidinga. Kaip mes žinome, originalūs Rašto tekstai yra parašyti ivrito kalba. Taigi, yra du ivrito žodžiai „Šabat“ ir „Šalom“. Šalom – tai vidinis poilsis, širdies ramybė, jausmų harmonija. Šabatas – tai poilsis nuo fizinio aktyvumo, poilsis nuo darbų, kuriuos žmogus dirba. Tie, kurie kalba apie Šabatą kiekvieną dieną, iš tikrųjų nesąmoningai painioja prasmes. Kiekvieną dieną gali būti Šalomas, bet ne Šabatas. Įsakymas kalba apie tai, kad septintoji diena – tai Šabatas, poilsis nuo darbų. Laikas visapusiškai paskirtas יהוה.

Plačiai yra paplitusi klaidinga nuomonė, kuri teigia, kad judėjai tik vieną dieną per savaitę tarnavo יהוה. Iš tiesų, netgi trumpa pažintis su jų tikėjimu leidžia įsitikinti, kad jų manymu būtina šlovinti יהוה kiekvieną dieną. Todėl neverta teisintis tuo, kad jei jūs tarnaujate Visagaliui kiekvieną dieną, tai ketvirtas įsakymas jums neaktualus.

Laiškas judėjams 4:3,9-11:

„3 O mes, įtikėjusieji, einame į tą poilsį, kaip Jo pasakyta: „Aš prisiekiau savo rūstybėje: ‘Jie neįeis į Mano poilsį’ „, nors darbai buvo užbaigti nuo pasaulio sutvėrimo.“

„9 Taigi Šabato poilsis tebepasilieka Elohim tautai,

10 nes, kas įeina į Jo poilsį, taip pat ilsisi po savo darbų, kaip Elohim (Visagalis Viešpats) ilsėjosi po savųjų.

11 Tad stenkimės įeiti į tą poilsį, kad niekas nebenupultų, sekdamas ano neklusnumo pavyzdžiu.“

Teko stebėti, kaip remiantis šiuo tekstu kai kurie įsigudrindavo (sunku parinkti kitokį žodį) daryti išvadas, kad jie, kaip tikintieji, įėjo į poilsį, todėl jiems Šabatas nereikalingas.

Dabar pabandykime išnagrinėti šį tekstą:

„O mes, įtikėjusieji, einame į tą poilsį“ – žodis „einame“ reiškia įėjimo procesą, t. y. mes, įtikėjusieji, esame įėjimo į יהוה poilsį procese.

„Šabato poilsis tebepasilieka Elohim tautai“ – todėl mums, tikintiesiems, dar lieka Šabato šventimas, ketvirtas įsakymas neprarado savo aktualumo.

„kas įeina į Jo poilsį“ – „įėjo“ reiškia užbaigė įėjimo procesą. Čia kalbama apie tuos, kurie užbaigė savo žemišką kelionę ir dabar būna su Tėvu (Apreiškimas Jonui 14:13).

„taip pat ilsisi po savo darbų, kaip Elohim ilsėjosi po savųjų.“ – tie, kurie įėjo, tiems daugiau nereikalingi darbai (nesusitapatinimas su pasauliu, kova su nuodėme, geradarystė).

„Tad stenkimės įeiti į tą poilsį, kad niekas nebenupultų, sekdamas ano neklusnumo pavyzdžiu.“ – Ruach HaKodeš (Visagalio Kūrėjo Dvasia) kviečia įeiti, t. y. užbaigti įėjimo procesą. Ji perspėja dėl nepaklusnumo, kuris gali sukliudyti mums sėkmingai užbaigti savo įėjimą į יהוה poilsį. Šis kvietimas neturi jokios reikšmės tiems, kurie jau įėjo į poilsį. Tačiau labai svarbus tiems, kurie dar tik eina. Žodis „stenkimės“ rodo į tai, kad Paulius prie to skaičiaus, kurie eina, priskaičiuoja ir save.

Taigi, matome, kad šis tekstas nė kiek nesumenkina Elohim įsakymų. Priešingai, paaiškina mums, kad mes, įtikėjusieji, esame įėjimo į יהוה poilsį procese ir neturime teisės nepaklusti Tėvui.

Rašte nėra užuominų apie tai, kad būtų pakeistas ketvirtas įsakymas ir Šabatas būtų pakeistas pirmąją savaitės diena – sekmadieniu.

Ką apie sprendimus, priimtus prieštaraujant יהוה Žodžiui, sako Jahušua Ha Mašiah?

„6 Jis jiems atsakė: „Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: ‘Ši tauta gerbia mane lūpomis, bet jų širdis toli nuo manęs.

7 Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu’.

8 Palikdami Elohim įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių tradicijų.“

9 Ir Jis pridūrė: „Puikiai jūs paverčiate niekais Elohim įsakymą, kad tik išsaugotumėte savo tradicijas!“ (Morkaus 7:6-9)

Šabato diena yra pašlovinta ir išskirta Visagalio Kūrėjo, diena, skirta žmogui, kad mes atstatytume savo dvasines ir fizines jėgas bei artintumės prie savo Kūrėjo. Šio straipsnio tikslas yra nuoširdus noras nuimti nuo Šabato apgaulingai ant jo uždėtą tabu ir atverti tą šlovę, kurią pergyvena visi Elohim vaikai, laikydamiesi savo Tėvo nurodymo.

Kokie nuostabūs pažadai yra užrašyti pranašo Izaijo:

„13 Jei tu savo kojas sulaikysi Šabato dieną, nepramogausi Mano išskirtoje dienoje, vadinsi Šabatą pasimėgimu, išskirta ir garbinga יהוה diena, gerbsi Jį, nevaikščiosi savo keliais, neieškosi pramogų ir nekalbėsi tuščiai,

14 tada tu gėrėsies יהוה, ir Aš tave vesiu ant aukštų kalnų ir leisiu naudotis tavo tėvo Jokūbo paveldu“, – taip kalbėjo יהוה. “ (Izaijo 58:13-14)

Vertė Arvydas Buivydas

DALINTIS