Gydytojau, ar galite pasimelsti už mane?

Aš operavau šimtus žmonių, vyrų ir moterų, kurie manė, kad jie turi pakankamai tikėjimo...

285
Ar galite už mane pasimelsti?
Ar galite už mane pasimelsti?

„Daug metų atgal… girdėjau istoriją apie vieną devynmetį berniuką, našlaitį, kurį skubiai nusiuntė į ligoninę. Tyrimai parodė, kad jam skubiai reikalinga chirurginė operacija.

(Jis gyveno su draugais, kurie priglaudė jį. Jo mama ir tėtis, kai jie dar buvo gyvi, išmokė jį melstis. Todėl, atsidūręs ligoninėje, jis labai smarkiai norėjo, kad Visagalis jam padėtų.)

Gydytojai nusprendė sukviesti konsiliumą. Vėliau, kai berniuką atvežė į operacinę palatą, jis apsižvalgė ir pamatė medicinos seseris ir gydytojus, kurie tarėsi ką daryti. Jis žinojo, kad situacija buvo rimta ir vienam iš gydytojų, kai jie ruošėsi suleisti jam anesteziologinį preparatą, tarė:

“Gydytojau, prieš tai kai pradėsite operaciją, ar galėtumėte už mane pasimelsti?”

Akivaizdžiai nerimaujantis gydytojas atsiprašė ir atsakė: Aš negaliu už tave melstis. Tada berniukas uždavė tą patį klausimą kitiems gydytojams. Rezultatas buvo tas pats.

Galop, atsitiko kai kas neįprasto, mažylis ištarė: „jei jūs negalite už mane pasimelsti, tai gal galite palaukti, kol aš pats už save pasimelsiu?“

Jie nuėmė nuo jo užtiesalą ir jis atsiklaupęs ant operacinio stalo, palenkė galvą ir tarė: „Šemayim (dangiškasis) Tėve, aš paprastas našlaitis. Aš labai sergu. Prašau, padėk man pasveikti. Praturtink šiuos žmones, kurie darys man operaciją, kad jie viską atliktų teisingai. Jei Tu padėsi man pasveikti, tai aš pasistengsiu užaugti geru žmogumi. Ačiū Tau už tai, kad Tu padėsi man pasveikti.“

Baigęs melstis, jis atsigulė. Gydytojų ir medicinos seselių akyse kaupėsi ašaros. Vėliau jis pasakė: „Aš pasiruošęs.“

Opercija buvo atlikta. Berniuką nuvežė atgal į palatą, ir po kelių dienų išleido iš ligoninės. Jis buvo beveik visiškai pasveikęs.

Po kelių dienų vienas žmogus, išgirdęs apie šį įvykį, atėjo į vieno iš gydytojų kabinetą ir paprašė:

„Papasakokite man apie opereciją, kurią jūs atlikote keletą dienų atgal: jūs operavote mažą berniuką“.

Chirurgas atsakė: „Aš operavau keletą mažų berniukų“. Žmogus pridūrė: „Mažą berniuką, kuris norėjo, kad už jį pasimelstų“.

Gydytojas labai rimtai atsakė: „Toks atvejis iš tiesų buvo, bet aš net nežinau, ar nėra tai per daug kadoš (šventas) dalykas, kad apie jį kalbėti?“

Žmogus atsakė: Gydytojau, jei jūs man papasakosite, aš atsižvelgsiu į tai labai pagarbiai, man labai norėtųsi išgirsti šią istoriją.

Tada gydytojas papasakojo jam istoriją, kuri užrašyta šiek tiek aukščiau, ir pridūrė:

„Aš operavau šimtus žmonių, vyrų ir moterų, kurie manė, kad jie turi pakankamai tikėjimo, kad pasveiktų. Bet niekada anksčiau aš nejaučiau Visagalio artumo taip, kaip jaučiau jį stovėdamas anuomet prie to mažo berniuko. Tas berniukams atvėrė šemayim (dangaus) vartus ir kalbėjosi su Visagaliu Tėvu, taip lyg kalbėtų žmogus su žmogumi.”

Aš noriu pasakyti, kad šio įvykio dėka, kai turėjau galimybę stovėti ir girdėti, kaip mažas berniukas kalbasi su savo Tėvu, kuris yra Šemayim, taip lyg Jis būtų šalia, aš tapau šiek tiek geresnis.

Džordžo Alberto pasakojimas

bible-facts.ru

DALINTIS