Jom Kipur

1417

„26 Kalbėjo יהוה Mošei:
27 „Dešimtoji to paties mėnesio diena bus apsivalymo diena. Te bus jums tai išskirtinio susirinkimo diena; te bus jūsų sielos nuolankios tą dieną ir aukokite יהוה deginamąją auką.
28 Jokio darbo nedirbkite šią dieną, nes tai apsivalymo diena, kad jūs būtumėte apvalyti prieš יהוה, jūsų Elohim.
29 Kiekviena siela, kuri nebus nuolanki tą dieną, bus išnaikinta iš savo tautos.
30 Kas dirbtų bet kokį darbą tą dieną, bus išnaikintas iš savo tautos.
31 Todėl nieko tą dieną nedirbkite. Tai bus amžinas įstatymas visoms jūsų kartoms, kur jūs begyventumėte.
32 Tai bus jums poilsio šabatas, kurio metu jūsų sielos turi būti nuolankios, nuo devintos mėnesio dienos vakaro iki kito vakaro švęskite šabatą.“ (Levitų 23;26-32)

Pati rimčiausia ir iškilmingiausia metų šventė yra Jom Kipur, dar vadinama Apsivalymo, arba Teismo diena. Šią dieną Izraelyje net lėktuvai neskraido, visas Izraelis saugo šią šventę.

Ši diena primena mums apie יהוה teismus. Apie tą laiką, kai kiekvienas žmogus bus atvestas prie יהוה Elohim sosto tam, kad duotų ataskaitą apie savo gyvenimą.

Ir jei iki šios dienos žmogus netapo nuolankus prieš Visagalį, neatgailavo dėl savo nuodėmių, tai tokio laukia rūstus, bet teisingas nuosprendis.

Teismo diena primena mums, kad יהוה Elohim kantrybė vieną kartą baigsis ir ant žemės išsilies Jo rūstybės taurė. Bet šventėje yra יהוה Elohim malonė, ji primena, kad tai yra proga žmonėms tapti nuolankiems ir atgailauti už savo nuodėmes bei taip susitaikyti su Visagaliu Kūrėju.

Tai pasninko ir maldų diena. Maldos už save ir kitus žmones. Tai klaidų taisymo diena, atgailos už nuodėmes ir susitaikinimo.

Šią dieną vyriausiasis šventikas Šventykloje atnešdavo aukas už savo ir tautos nuodėmes, padarytas dėl nežinojimo. Įdomu tai, kad gyvulių aukojimą Šventykloje Vyriausiasis šventikas turėjo atlikti vienas.

„Nė vieno žmogaus neturi būti susirinkimo palapinėje, kai šventikas įeina į Švenčiausiąją atlikti apvalymo iki jo išėjimo iš jos. Taip jis apvalys save, savo namus ir visą Izraelį.“ (Levitų 16:17)

Tai nuoroda į Vyriausiąjį Šventiką Jahušua, kuris pats be kitų pagalbos atliko atpirkimą ir apvalė mus savo krauju. Po gyvulių paaukojimo nuodėmės simboliškai buvo uždedamos ant atpirkimo ožio, kurį išvesdavo į dykumą – už miesto ribų. Buvo paprotys prie ožio ragų pririšti raudoną audinį. Dalis šio audinio buvo atplėšiamas ir pakabinamas šalia Šventyklos. Kai יהוה Elohim priimdavo auką, audinys tapdavo baltas. Po Mesijo mirties ir prisikėlimo audinys daugiau nė karto netapo baltu, kas reiškia, kad su gyvulių aukojimu yra baigta ir jau atnešta tobula auka. Dėka jos šiandien esame atpirkti.

Jom Kipur šventė primena mums, kad mūsų Vyriausiasis šventikas jau atliko atpirkimą, ir jis visada gyvas, kad užtartų mus.

Vertė Arvydas Buivydas

DALINTIS