Kaip bažnyčia priėmė sprendimą švęsti sekmadienį, kaip “naująjį šabatą”?

Kas gali įrodyti vien tik iš Rašto, kad privalome laikyti sekmadienį šventu?

434

Kas gali įrodyti vien tik iš Rašto, kad privalome laikyti sekmadienį šventu? Nėra tokio įstato Rašte. Tai yra vien tik šventosios Katalikų Bažnyčios įstatymas.

Pateiksime keletą istorinių citatų:

“Raštas sako: “Prisiminkite, kad šabato dieną reikia laikyti atskirta”. Katalikų Bažnyčia sako: „Ne. Savo dieviškąja galia panaikinu šabato dieną ir įsakau laikyti šventa pirmąją savaitės dieną.” Ir va! Visas civilizuotas pasaulis pagarbiai lenkiasi šventosios Katalikų Bažnyčios įsakymui.” – Tėvas T. Enright, Išganytojo kolegijos Švenčiausiojo Išganytojo kongregacija (C.S.S.R.), Kanzas Sitis, paskaitoje Hartforde, Kanzasas, 1884 m. vasario 18 d., atspausdinta knygoje Šabato istorija (History of the Sabbath) p. 802.

“Galbūt pats drąsiausias dalykas, kurį bažnyčia kada padarė, įvyko pirmajame amžiuje. Atskirtoji diena, šabatas, buvo perkelta iš šeštadienio į sekmadienį. Kūrėjo diena buvo pasirinkta remiantis ne Raštu, bet Katalikų Bažnyčios savo pačios galios pojūčiu… Žmonės, kurie mano, kad Raštas turi būti vienintelis autoritetas, logiškai turėtų tapti 7-osios dienos adventistais ir atskirtu laikyti šeštadienį.” Šventosios Kotrynos bažnyčia Sentinelyje (St. Catherine Church Sentinel), Algonakas, Mičiganas, 1995 m. gegužės 21 d..

“Tai Katalikų bažnyčia… perkėlė šį poilsį į sekmadienį, prisimindama apie mūsų Išganytojo prisikėlimą. Todėl sekmadienio šventimas protestantams yra duoklė, kurią, nepaisydami savęs, jie moka (Katalikų) bažnyčios valdžiai”. Monsinjoras Luisas Seguras (Louis Segur) knygoje Atvira šneka apie protestantizmą šiandien (Plain Talk About The Protestantism of Today), p. 213.

“Derėtų priminti presbiterijonams, baptistams, metodistams ir visiems kitiems krikščionims, kad Raštas jų niekur nepalaiko švenčiant sekmadienį. Sekmadienis yra Romos Katalikų Bažnyčios institucija, ir tie, kurie laikosi šios dienos, laikosi Katalikų Bažnyčios įsakymo.” Kunigas Bredis (Brady), kalboje, paskelbtoje laikraštyje The News, Elizabetas, Naujasis Džersis, 1903 m. kovo 18 d.

“Sekmadienis yra katalikų nustatytas, o reikalavimas jo laikytis gali būti ginamas tik katalikų principais… Nuo Rašto pradžios iki pabaigos nėra nė vienos pastraipos, leidžiančios savaitines visuomenės pamaldas perkelti iš paskutinės savaitės dienos į pirmąją.” Laikraštis Catholic Press, Sidnėjus, Australija, 1900 m. rugpjūtis.

“Pavyzdžiui, Rašte niekur nerasime, esą MESIJAS ar apaštalai įsakė, kad šabatas būtų perkeltas iš šeštadienio į sekmadienį. Mes turime Kūrėjo Mozei duotą įsakymą laikyti atskirtą šabato dieną, t. y. septintąją savaitės dieną – šeštadienį. Šiandien dauguma krikščionių švenčia sekmadienį, nes tai mums atskleidė [Romos Katalikų] bažnyčia už Rašto ribų.” Laikraštis Catholic Virginian, 1947 m. spalio 3 d., p. 9, straipsnis „Pasakyti jums tiesą.

“Dauguma krikščionių mano, kad sekmadienis yra Rašte patvirtinta pamaldų diena. Katalikų Bažnyčia prieštarauja neperkėlusi krikščioniškųjų pamaldų nuo Rašte aprašyto šabato (šeštadienio) į sekmadienį, ir esą ginčijimas to, kad pakeitimas buvęs padarytas Rašte, yra ir nesąžiningas Katalikų bažnyčios autoriteto atžvilgiu, ir jos atsižadantis. Jei protestantizmas nori savo mokymus grįsti tik Raštu, tai turėtų būti švenčiamas šeštadienis.” Rome’s Challenge www.immaculateheart.com/maryonline2003 m. gruodis.

“Kai kurie teologai laikė, kad Kūrėjas taip pat tiesiogiai nustatė sekmadienį kaip garbinimo dieną Naujojoje Sandoroje, kad Jis pats aiškiai pakeitė šabatą sekmadieniu. Bet šios teorijos dabar visiškai atsisakyta. Šiuo metu manoma, kad Kūrėjas tiesiog suteikė Jo Bažnyčiai galią paskirti bet kurią dieną ar dienas, kurias ji laiko tinkamas švęsti. (Romos katalikų) bažnyčia pasirinko sekmadienį, pirmąją savaitės dieną, o laikui bėgant pridėjo kitas dienas kaip šventes.” – Džonas Lo (John Laux) Religijos kursas katalikiškoms vidurinėms mokykloms ir akademijoms (A Course in Religion for Catholic High Schools and Academies), 1936 m. leidimas, I tomas, p. 51.

“Neabejotinai pirmasis įstatymas, bažnytinis ar civilinis, kuriuo šabato laikymasis sekmadienį žinomas kaip įteisintas, yra Konstantino šabato įsakas 321 Mesijo metais.” Chambers Encyclopedia, Straipsnis: “Sekmadienis”.

Štai ko Konstantino įstatymas reikalavo iš žmonių:

“Tegul visi teisėjai ir miesto gyventojai ir visų profesijų atstovai ilsisi gerbiamą saulės dieną; tačiau leiskite tiems, kurie įsikūrę kaime, laisvai atlikti žemės ūkio darbus; nes dažnai atsitinka, kad nė kuri kita diena nėra tokia tinkama sėti grūdus ar sodinti vynmedžius; nes kai svarbusis momentas bus praleistas, žmonės praras produktus, kuriuos jiems suteikė Dangus.” – Išversta iš originalaus įsako lotynų kalba, dabar Harvardo koledže JAV – taip pat Codex Justinianus, lib. 3, tit. 12, 3; versta iš Phillip’o Schaff’o Krikščionių Bažnyčios istorijos (History of the Christian Church), III tomas, 380 p.

Netrukus, po Konstantino pirmojo sekmadienio įstatymo, 321 Mesijo metais Romos bažnyčia padarė tai oficialia bažnyčios doktrina, paskelbdama šabatą “Žydų diena”. Ši bažnytinė doktrina reikalavo, kad visi krikščionys sulaužytų 4 įsakymą dirbdami šabato metu.

“Krikščionys neturi verstis į judaizmą ir būti laisvi per šabatą, bet turi dirbti tą dieną; tačiau Kūrėjo dieną sekmadienį jie turi ypač gerbti ir būdami krikščionys turėtų, jei įmanoma, nedirbti tą dieną. Tačiau jei būtų aptikti besielgiantys kaip judėjai, jie turėtų būti atkirsti nuo bažnyčios.” – Laodikėjos susirinkimas, apie 337 Mesijo metai, 29 kanonas, cituota iš C. J. Hefele „Bažnyčios tarybų istorijos“ (A History of the Councils of the Church), 2 tomas, 316 p. – taip pat Encyclopaedia Britannica, 1899 m. leidimas, t. XXIII, p. 654.

Tikriausiai, susidarėte bendrą vaizdą?

Tiek Raštas, tiek istorija įrodo, kad ketvirtojo įsakymo, septintoji diena – šabatas niekada nebuvo pakeistas paties Mesijo Jahušua ar Jo apaštalų. Tiesa yra ta, kad šabato pakeitimas įvyko beveik 300 metų po to, kai Jahušua pakilo į Šamaym (dangų).

Tai Romos Katalikų Bažnyčia pakeitė šabatą į sekmadienį. Ir vis dėlto protestantų bažnyčios, kurios teigia, kad paliko Katalikų Bažnyčią, iki šiol vis dar paiso vieno didžiausių Katalikų Bažnyčios elementų… švenčia sekmadienį kaip šabatą.

Nors kai kurie teigia, kad Katalikų Bažnyčia jau egzistavo prieš Konstantiną, tačiau jie negali paneigti Konstantino įtakos Katalikų Bažnyčiai.

Daugelis žiūri į bažnyčios tėvus, kurie sutiko sekmadienį laikyti naujuoju šabatu, nes jie sakosi turį pakankamai įrodymų šiuo klausimu. Į ką mes galime atsakyti tik taip:

“Ar mes sekame žmogaus ar Kūrėjo žodžio mokymais ir tradicijomis?”

Dėl ko Mesijas papeikė fariziejus ir įstatymo mokytojus?

Palyginkime…

Mk 7, 6 Jis jiems atsakė: “Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: ‘Ši tauta gerbia mane lūpomis, bet jų širdis toli nuo manęs. 7 Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu’. 8 Palikdami Visagalio įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių tradicijų – puodelių ir taurių plovimo, ir daug kitų panašių dalykų darote”. 9 – Ir Jis pridūrė: “Puikiai jūs paverčiate niekais Visagalio įsakymą, kad tik išsaugotumėte savo tradicijas!”

Ir 13 eilutė…

Mk 7, 13 “savo perduodama tradicija Visagalio žodį darydami negaliojantį. Ir daug panašių dalykų darote”.

Jis priekaištavo, kad laikomasi tradicijų, kurios buvo perduotos jų “tėvų”.

Mums niekur neliepiama sekti “Bažnyčios Tėvais”. Mums liepiama sekti Kūrėjo žodžiu.

Taigi, ką Kūrėjo žodis sako apie šabatą?

Na, mes žinome, kad Tėvas parodė pavyzdį, pats nutraukdamas Savo darbą šabato dieną ir ją atskirdamas.

Pr 2, 2 Kūrėjas septintą dieną užbaigė savo darbus ir ilsėjosi septintą dieną po visų savo darbų, kuriuos atliko. 3 Visagalis Kūrėjas praturtino septintą dieną ir ją atskyrė, nes joje ilsėjosi po visų savo darbų, kuriuos Visagalis sukūrė ir padarė”.

Tai buvo diena, kurią Jis nuo pat pradžių nurodė būsiant atskirtą.

Skaitėte vertimo ištrauką iš angliško mokymo “Shabbat Day” (119 ministries)

Jau greitai šis video mokymas pasirodys lietuvių kalba!

Sekite mūsų naujienas.