Šeimyninės laimės paslaptis

Efeziečiams 5:28-31

130
Šeimyninė laimė, paslaptis
Šeimyninė laimė, paslaptis

Po to kai Visagalis sukūrė pirmąjį žmogų, Jis pasakė:

“Negerai žmogui būti vienam”.

Vėliau Kūrėjas iš vieno žmogaus sukūrė du – vyrą ir moterį, skirtinguose kūnuose. Kyla klausimas: Kodėl jiems buvo blogai kai jie buvo kartu?

Tam, kad suprasti atsakymą, reikėtų šiek tiek kitaip suformuluoti klausimą, t.y. suformuluoti šiek tiek paprasčiau: Kam vyrui reikalinga moteris?

Jei kalbėti trumpai ir aiškiai, tai tam, kad gimdytų vaikus, gamintų valgyti, užtikrintu materialius vyro poreikius? Jei iš tiesų taip manome ir, vis tik, norime prie atsakymo į šį klausimą, prieiti iš šios pusės, tuomet iškyla tam tikri prieštaravimai:

  • pirmiausia tai, kad įsakas „vaisinkitės ir dauginkitės“ buvo gautas dar iki atskyrimo.
  • Antra, kas liečia buitinius dalykus, tai Edeno sode buvo angelai, kurie darė viską dėl – žmogaus!

Rabis Chaim Ben Atar kelia tokį klausimą:

„Tai kas būtent buvo blogai, kai žmogus buvo kūno vienybėje, jei iš principo buvo viskas taip gerai?“

Ir Rabis atsako: „Tokioje būsenoje, vyras nieko negalėjo duoti moteriai!” Viską ką jis davė jai, jis davė pats sau! Dėl šios priežasties Visagalis sukūrė ezer kenegdo* –  tam, kad būtų kam duoti. Būtent mokėjimas duoti ir yra didžiulė šeimyninės laimės paslaptis!

Rabis Elijahu Eliezer Desler sako taip: kad atsirastų meilė tarp žmonių, reikia be perstojo duoti vienas kitam, ir tuomet tarp sutuoktinių atsiranda meilė – kaip tarpusavio ryšio pasekmė. Bet kokie santykiai tarp vyro ir moters yra pagrįsti tuo, kad du žmonės, kurie yra skirti vieni kitiems, turėtų išmokti duoti. Meilės galia gimsta iš santykių.

O kam mums reikalinga meilė?

Kreipsimės į klasiką. Viena ir žymiausių romantiškiausių, lyriškiausių, labiausiai išaukštintų, paslaptingiausių ir įkvepiančių knygų apie meilę yra Šir a Širim – Giesmių Giesmė. Visa knyga – apie meilę, Visagalio tautos meilę Kūrėjui. Juk aukščiausias dvasinis lygis šiame pasaulyje yra meilė Aukščiausiajam. Tačiau pažiūrėkime Giesmių Giesmės pateikimo formą. Visas pateikimas, tai – meilė tarp vyro ir moters! Įdomu tai, kad galima buvo pateikti kur kas natūralesnės meilės pavyzdį, tarkime: tėvo meilė sūnui, tėvų meilė vaikams…

Tačiau tėvų meilė vaikams mums buvo duota, kaip natūrali būsena, ji įdėta į mūsų vidų, į žmogaus prigimtį, taip Visagalis mus sukūrė, ir ši meilė yra besąlygiška. O meilė tarp vyro ir moters – nėra įgimtas dalykas, ši meilė, tai meilė, kurią dar reikia “pastatyti”. Dėl šios priežasties Giesmių Giesmė buvo pateikta kaip meilė tarp vyro ir moters. Nes meilę dar reikia „pastatyti“.

Ir kaip mes „statome“ meilę?

Būtent atiduodami. Jei mes mylime ką nors, tai mes norime jam duoti kuo daugiau, ir tuomet vienas maitina kitą. Žmogus, kuris duoda, augina savyje meilę, ir meilės jėga gimdo grąžą.

Šaltinis: Beerot Icchak dienraštis

*Lietuviškame vertime rasite kaip – bendrininką/pagalbininką, tačiau iš herbajų kalbos tiksliau būtų versti ezer – pagalbininkas, kinegdo – kuris prieš jį. Tai pažodžiui verčiant gauname – „Pagalbininkas, kuris yra prieš jį“. Tikriausiai dabar labiau aišku kodėl mes tokie skirtingi? Bet šiandien ne apie tai 😊

Ef 5:28 Taip ir vyrai privalo mylėti savo žmonas tartum savuosius kūnus. Kas myli žmoną, myli save patį. 29 Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja kaip ir Mesijas Bažnyčią, 30 kadangi esame jo Kūno nariai. 31 Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir glausis prie savo žmonos, ir du taps vienu kūnu.

 

 

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašome įvesti savo komentarą!
Prašome įvesti savo vardą čia