Raštas apie “švarius” ir “nešvarius”

3555

Pradžios knygą parašė Mozė, tai – istorinė, ne įstatymų knyga.

Joje pateikti istoriniai įvykiai apie tai, kas vyko. Skaitydami neturėtume manyti, kad įstatymas nebuvo duotas nuo pat pasaulio sukūrimo pradžios. Adomas vaikščiojo su Visagaliu ir jie kalbėjosi.

Kūrėjas savo Torą perteikė žmonėms daug anksčiau nei ją užrašė Sinajaus kalno papėdėje.

Pirmasis teiginys paminėtas Rašte apie “švarius” ir “nešvarius” gyvūnus yra Pr 7:2. Nojui buvo įsakyta į arką paimti septynias poras švarių gyvūnų ir tik vieną porą nešvarių gyvūnų.

Kai Visagalis Jahua pasakė Nojui pastatyti milžinišką arką, Jis davė konkrečius nurodymus apie arkos dydį ir dizainą. Greičiausiai todėl, kad niekas anksčiau tokios nestatė ir nebuvo su tuo susidūrę.

Kodėl Visagalis nematė būtinybės duoti Nojui nurodymus, kurie gyvūnai yra švarūs, o kurie nešvarūs?

Visagalio Jahua instrukcijos ir Nojaus atsakymas rodo, kad Nojus aiškiai žinojo, kokie tvariniai yra švarūs, o kokie nėra švarūs.

Pasibaigus didžiajam potvyniui, Jahua tarė Nojui: “Visa, kas juda ir gyva, bus jums maistui; visa jums duodu, kaip daviau žaliuojančius augalus”. Pr 9, 3

Šios eilutės esmė yra ta, kad net jei ir per tvaną visi žmonės buvo išnaikinti ir liko tik keli vyrai visoje žemėje, o dideli ir pavojingi gyvūnai išliko, Nojui ir jo šeimai nereikėjo bijoti šių gyvūnų.

Pamąstykime dar apie šią eilutę:

Pr 9, 3 iš pirmo žvilgsnio galime pamanyti, kad Visagalis leido mums valgyti visus gyvūnus kaip jau anksčiau buvo leidęs valgyti visus augalus. Bet ar tikrai? Mūsų manymu, Visagalis šioje eilutėje sako, kad visi gyvūnai buvo duodami žmonių naudai.

Žmonėms buvo suteikta valdyti gyvūnus, taip pat kaip ir žaliuojančius augalus. Juk ne visi žaliuojantys augalai buvo ir yra tinkami maistui? Kai kurie augalai yra tinkami naudoti statybinėse medžiagose, kiti tinkami išoriniam naudojimui grožio procedūrose ir malonumams, o kai kurie žaliuojantys augalai yra nuodingi ir galime susirgti juos suvalgę arba net numirti.

Taip pat yra ir su gyvūnais. Tikrai ne visi, kurie juda yra mums tinkami maistui. Yra labai pavojingų gyvačių, reptilijų, grifų, medūzų, vorų kurie išskiria nuodingus toksinus ir juos suvalgę mes tuoj pat mirtume. Kai kurie gyvūnai yra naudingi mums, kaip maistas, o iš kitų galime gauti pluoštus drabužių gamybai, kiti gyvūnai tinkami, kaip pagalbinė jėga dirbant žemę, keliaujant (žmonės dykumoje naudoja kupranugarius, asilus, arklius, tam kad padėtų nešti nešulius, o ne tam, kad galėtų tuos gyvūnus suvalgyti). Taip pat yra gyvūnų, kurie mums pasitarnauja kaip apsauga nuo pavojų (pvz. nevalgome savo šunų, kuriuos įsigijome, kad saugotų mūsų namus).

Dar prieš duodant įsakymus ant Sinajaus kalno, kai Rašte yra paminėti gyvūnai kaip maisto šaltinis ar kaip auka Visagaliui, visada yra minimi švarūs gyvūnai. Pr 15, 9 – karvė, ožka, avys, balandis ir karvelis; Pr 22, 13 – avinas; Iš 12, 5 – avinas, avys arba ožkos.

Visagalis maisto įsakymus davė ne tam, kad mus supančiotų ar pakenktų, bet tam, kad būtume sveiki fiziškai ir dvasiškai.

Apie tai, kad (pvz.: kiauliena) nešvarus maistas yra kenksmingas mūsų fiziniam kūnui, mes jau žinome, nes mokslas ir medicina apie tai jau kalba senai, bet ar žinote, kad valgant nešvarius/neleistinus gyvūnus mūsų Ruach (dvasia) susitepa taip pat? Galime nugyventi visą gyvenimą ir mirti nesupratę, kad nepriartėjome prie Kūrėjo taip, kaip galėjome priartėti, tik dėl to, kad pasirinkome neklausyti Jo dietinių instrukcijų. Nors ir ne visada jaučiame savo sveikatos pasekmes, mūsų Ruach yra daroma didelė žala.

Naudinga informacija apie Jahua patvirtintą dietą:

www.fossilizedcustoms.com

www.yahuahkingdom.com

www.yahuahkingdom.com

www.119ministries.com

www.izraelionamai.lt

 

DALINTIS