Rom 14, 2 Vienas įsitikinęs, kad galima viską valgyti, o silpnas valgo tik daržoves

Nagrinėsime Romiečiams laiško 14 skyrių.

580

Daugelis tikinčiųjų naudoja laiško Romiečiams 14 skyrių, kad parodytų, jog galima valgyti viską, ką nori. Pažvelkime į šią Rašto vietą iš judėjų perspektyvos.

Romiečiams 14, 1 Silpno tikėjimo žmogų priimkite, bet venkite ginčų dėl skirtingų nuomonių. Vienas įsitikinęs, kad galima viską valgyti (visą švarų maistą), o silpnas valgo tik daržoves. 3 Kuris valgo, teneniekina nevalgančio, o kuris nevalgo, teneteisia valgančio, nes Visagalis jį priėmė. Kas tu toks, kad drįsti teisti kito tarną?! Ar jis stovi, ar krenta, tai savajam šeimininkui. Bet jis stovės, nes Visagalis turi galią jį išlaikyti. 5 Vienas išskiria vieną dieną iš kitų dienų, o kitam jos visos vienodos. Kiekvienas tebūna įsitikinęs pagal savo išmanymą.

Pirmiausia, reikia suprasti, kad čia nėra diskutuojamas košerinės mitybos (švarūs/nešvarūs gyvūnai) klausimas.

Paulius, kuris įsitikinęs, kad galima viską valgyti ir toliau turi omenyje tik švarių gyvūnų mėsą. Čia nematome iškeltos diskusijos apie tai, kad būtų galima pradėti valgyti skorpionus, nuodingas gyvates, kiaules, jūros gėrybes ir pan.. Laiško autorius siūlo, nevalgantiems mėsos, nesmerkti mėsaėdžių, o mėsaėdžiams, nesmerkti nevalgančių mėsos. Nes kievienas, kuris valgo, tiki, kad daro tai kas malonu Visagaliui.

Šiame kontekste Paulius rašo romiečiams ir sako: „Paklausykite, yra žmonių, kurie dar silpni tikėjime“.

Mes turime išsiaiškinti, kas yra silpnas tikėjime žmogus, ką reiškia ši frazė?

Iš Danieliaus istorijos žinome, kad Babilone Danielius ir jo draugai valgė tik daržoves, ir tuo pačiu įrodė, kad jie stipresni ir žvalesni negu visi likusieji žmonės, kurie valgė mėsą. Galime daryti išvadas, kad šioje Rašto vietoje (Rom 14, 2) nekalbama apie fizinę jėgą. Veikiau kalbama apie mąstymo/tikėjimo silpnumą, atskleidžiant KODĖL žmogus valgo tik daržoves.

Dabar grįžkime prie 5 eilutės: „Kiekvienas tebūna įsitikinęs pagal savo išmanymą.“

Paulius sako: “Vienas įsitikinęs (kas slepiasi po šia fraze?), kad galima viską valgyti, o silpnas valgo tik daržoves“.

Tarp tikinčiųjų dažnai galima išgirsti tokią diskusiją: “aš įsitikinęs, kad galiu valgyti jautieną. O aš įsitikinęs, kad galiu valgyti kiaulieną, todėl tu neteisk manęs, ir aš neteisiu tavęs“.

Jeigu ši diskusija yra teisinga, ar negalime jos pritaikyti kiekvienai gyvenimo situacijai, kokią tik galime įsivaizduoti? Pavyzdžiui, jeigu mes visiškai įsitikinę savo mąstymo teisingumu (o tai yra būtent tai, apie ką kalba ši Rašto vieta), jeigu viskas ko mums reikia, tai tik būti tikriems dėl asmeninio supratimo ir nereikia nieko tikrinti Raštu, pasikliaujant juo kaip pagrindiniu mokomuoju vadovėliu,

tai kodėl tada mes kritikuojame kitus žmones, kurie įsitikinę savo mąstymo teisingumo, kad homoseksualumas – tai normalu? Kurie įsitikinę, kad narkotikai tai nieko bloga? Žmonės, darantys abortus, yra įsitikinę, kad užmušti negimusius vaikus – tai ne žmogžudystė.

Remiantis šia teorija, mes negalime nei vieno kritikuoti, todėl, kad kiekvienas įsitikinęs kažkuo tai savo mąstyme.

Galime teigti, kad Paulius nesistengia sukurti naujos teorijos, visiškai sunaikindamas tai, kas parašyta Rašte ir sakydamas: „Ei, paprasčiausiai darykite viską, ką norite, svarbiausiai būkite įsitikinę savo mąstyme“. Paulius to nesako.

PaNagrinėkime 1 laiško Korintiečiams 8 skyrių.

Šitoje vietoje aprašyta panaši situacija, naudojami tie patys terminai, todėl, aptariant ir atsižvelgiant į kontekstą 1 Kor 8, mes galėsime suprasti, apie ką konkrečiai kalbama Rom 14 skyriuje.

1 Kor 8, 1 Dėl aukų stabams mums aišku: mes visi turime pažinimą. Pažinimas išpučia, bet meilė ugdo. 2 Jei kas mano ką nors žinąs, tai jis dar nieko nežino, kaip turi žinoti 3 Bet kas myli Visagalį, tas yra Jo pažintas. 4 Taigi dėl stabams paaukotų dalykų valgymo mes žinome, kad stabas pasaulyje yra niekas ir kad nėra jokių kitų dievų, kaip tik vienas Visagalis Kūrėjas. 5 Ir nors yra vadinamųjų dievų danguje ar žemėje, daug tų dievų ir daug viešpačių, 6 tai mes turime tik vieną Visagalį Jahua, Tėvą, iš kurio yra visa ir Jam esame mes, ir vieną Valdovą, Jahušua HaMašijach, per kurį yra visa ir mes per Jį. 7 Bet ne visi turi tokį pažinimą

(Paskaitykime atidžiau. Kitais žodžiais tariant – ne kiekvienas pakankamai brandus, kad suprastų, kad yra tik vienas Visagalis, vienas Mesijas, ir daugiau niekas neturi jokios reikšmės). 

8 Kai kurie iki šiol su sąžine, pripažįstančia stabus, valgo stabams paaukotą maistą, kaip aukas stabams, ir jų sąžinė būdama silpna, susiteršia”.

Dabar įsivaizduokite

Aplinką, apie kurią kalba Paulius, pirmojo amžiaus įvykius turgavietėje. Žmogus ateidavo pirkti košerinės (švarios) mėsos. Turguje kabėdavo parduodama mėsa ir niekaip nebuvo įmanoma nustatyti, ar ši mėsa buvo paaukota stabams ar ne. Dėl šios priežasties, kuomet jie pirkdavo mėsą, jie negalėjo 100 procentų žinoti, ar ši mėsa buvo paaukota stabams ar ne.

Ir tada naujai atsivertęs tikintysis, valgydamas mėsą, kuri buvo paaukota stabui, labai įsižeistų.

Paulius sako, kad tai ir yra silpna sąžinė, nes jis bijo valgyti, nežinodamas ar mėsa buvo paaukota stabui. Pauliaus nuomone stiprų tikėjimą turintis žmogus yra tas, kuris žino, kad yra tik vienas Visagalis Jahua, o visi stabai yra niekas.

Jeigu gyvūnas, kurį Visagalis pavadino švariu, kaip kad avinėlis arba ožka, atnešamas aukoti stabui. Greičiausiai nesuklysime, jei pasakysime, kad Paulius sako: “nematau jokių problemų, dėl jų valgymo, todėl kad aš nedalyvauju aukojimo stabui procese ir tai nepadaro gyvūno nešvaraus”.

Paulius sako: “jeigu jūs nenorite valgyti mėsos, kuri buvo paaukota stabui, aš gerbiu jūsų sprendimą, bet tai yra jūsų silpna sąžinė, kuri dar pilnai nesuvokia, kad tai nieko nereiškia ir mėsa liko švari.

Tęskime.

1 Kor 8, 9 “Bet žiūrėkite, kad ši jūsų laisvė netaptų papiktinimu silpniesiems 10 Antai, jei kas pamatytų tave, turintį pažinimą ir valgantį stabų šventykloje, argi silpno žmogaus sąžinė nebus paskatinta valgyti stabams paaukoto maisto? 11 Ar dėl tavo pažinimo nežus silpnas brolis, už kurį mirė Mesijas? 12 Šitaip nusidėdami broliams ir sužeisdami jų silpnas sąžines, nusidedate Mesijui. 13 Todėl jei valgis piktina mano brolį, aš nevalgysiu mėsos per amžius, kad nepapiktinčiau savo brolio”.

Apie ką eina kalba paskutinėje eilutėje „nevalgysiu mėsos per amžius“?

Kalba eina apie tai, ar mes turime valgyti mėsą ar tik daržoves? Paulius įvardina tuos, kurie nenori valgyti mėsos, dėl jos aukojimo kilmės. Ką tokiu atveju jie gali valgyti? Be abejonės, jiems lieka daržoves. Paulius vadina tuos žmones silpnais. Tikrai ne tam, kad juos įzeisti, ne, jis žino, kad jie naujai atsivertę, kurie dar pilnai nesuvokė, kad stabai nieko nereiškia.

Jeigu Jahua sukūrė avinėlį, Jis sutvėrė jį švariu, ir jis liks švariu, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo paauktotas stabams ar ne. Taip, Toroje tuo klausimu yra papildomų sąlygų, į kuriuos dabar nesigilinsime, verčiau žiūrėkime toliau į kontekstą, kurį dabar tyrinėjame, juk Rom 14 ir 1 Kor 8 kalba eina apie tą patį.

Mes jau žinome, kad Paulius 1 laiške korintiečiams vadina „silpnais“ tuos žmones, kurie negali/nenori valgyti mėsos, tai yra tuos, kurie nėra tikri, ar ta mėsa buvo paaukota stabams ar ne.

Taigi, dabar galime grįžti prie laiško romiečiams 14 skyriaus, ir viskas taps daug suprantamiau.

Romiečiams 14, 1 Silpno tikėjimo žmogų priimkite, bet venkite ginčų dėl skirtingų nuomonių. Vienas įsitikinęs, kad galima viską valgyti (visą švarų maistą), o silpnas valgo tik daržoves. 3 Kuris valgo, teneniekina nevalgančio, o kuris nevalgo, teneteisia valgančio, nes Visagalis jį priėmė. Kas tu toks, kad drįsti teisti kito tarną?! Ar jis stovi, ar krenta tai savajam šeimininkui. Bet jis stovės, nes Visagalis turi galią jį išlaikyti.

5 Vienas išskiria vieną dieną iš kitų dienų, o kitam jos visos vienodos. Kiekvienas tebūna įsitikinęs pagal savo išmanymą. 6 Tas, kuris išskiria dieną, daro tai Visagaliui, ir tas, kuris neišskiria dienos, nesilaiko jos Visagaliui. Tas, kuris valgo, valgo Visagaliui, nes jis dėkoja Visagaliui, o tas, kuris nevalgo, nevalgo Visagaliui ir dėkoja Visagaliui.

7 Nė vienas iš mūsų negyvena sau ir nė vienas sau nemiršta. 8 Jei mes gyvename, gyvename Valdovui Jahušua, ir jeigu mirštame, dėl Jahušua mirštame. Todėl, ar mes gyvename, ar mirštame, esame Valdovui Jahušua”.

Pradžioje eina kalba apie tai, ar reikia valgyti mėsą… ar daržoves, ir Paulius stengiasi į pokalbį įtraukti visus, kad jie neprisigalvotų kiekvienas savo… kaip dažnai mes suteikiame didžiulę reikšmę antraeiliams dalykams ir nepakankamai įvertiname svarbius dalykus. Paulius sako, kad tie antraeiliai klausimai nesurišti su Tora ir su tuo, ką Visagalis pasakė mums daryti ar nedaryti. Paulius moko, kaip Romos ir Korinto bažnyčių pagrindinis apaštalas. Jis moko Toros, aiškindamas kaip reikia gyventi.

Pirmose keturiose eilutėse (Rom 14, 1:4), Paulius kalba apie maistą, o paskui staiga pradeda kalbėti apie dieną. Kai parašyta „diena“, žmonės dažnai pagalvoja, kad čia yra kalbama apie Šabatą (kad jo galima neišskirti ir nesilaikyti). Bet ar matote kažkokią sąsają tame, kad Paulius šnekėdamas apie paaukotos stabams mėsos valgymą ir nevalgymą, staiga nei iš šio nei iš to, persijungia ir pradeda kalbėti apie atskirtą dieną Šeštadienį?

Tai nelogiška. Atidžiai skaitydami galime suprasti, kad Paulius nenustojo kalbėti apie maistą.

Dar kartą perskaitykime Rom 14, 5 Vienas išskiria vieną dieną iš kitų dienų, o kitam jos visos vienodos. Kiekvienas tebūna įsitikinęs pagal savo išmanymą.

Jeigu jis vis dar kalba apie maistą, tai pagalvokime, apie ką jis čia galėjo kalbėti?

Tai padeda suprasti sekanti eilutė Rom 14, 6 Tas, kuris išskiria dieną, daro tai Visagaliui, ir tas, kuris neišskiria dienos, nesilaiko jos Visagaliui. Tas, kuris valgo, valgo Visagaliui, nes jis dėkoja Kūrėjui, o tas, kuris nevalgo, nevalgo Visagaliui ir dėkoja Kūrėjui.

Tai apie ką čia kalbama? Manome, kad Paulius kalba apie tai: valgyti ar nevalgyti tam tikrą nustatytą dieną? Kaip vadinasi, kai mes nevalgome tam tikrą išskirtą dieną? Pasninkas.

Žinome, kad daugelis pirmojo amžiaus judėjų (26 judėjų denominacijos) pasninkaudavo, mažiausiai vieną arba du kartus per savaitę. Kai kurie iš jų buvo įsitikinę, kad pasninkauti reikia pirmadieniais ir ketvirtadieniais, o kiti, kad antradieniais ir penktadieniais ir pan. Jie pastoviai ginčydavosi dėl šių savo tradicijų, kuris teisus, o kuris ne. Nežiūrint į tai, niekur Toroje nenurodyta kurią būtent savaitės dieną mes turėtume pasninkauti. Tai buvo paprasčiausios tradicijos dėl kurių jie nesutarė.

Su šia problema susidūrė Paulius. Su šia problema kovojo ir Mesijas Jahušua. Jis nurodė didžiulį skirtumą tarp to, kas yra Visagalio Toros tiesa, o kas paprasčiausia žmonių tradicija!

mes negalime liepti kitam žmogui laikytis, to, ko neįsakė Visagalis.

Galime daryti išvadas, kad Paulius sako: „Paklausykite, kai kurie iš jūsų galvoja, kad reikia pasnininkauti pirmą dieną, o kai kurie galvoja, kad antrą dieną. Bet man tas pats, kada jūs pasninkaujate, ir man tas pats valgote jūs ar nevalgote. Ar valgote mėsą [švarią] ar tik daržoves, paklausykite, mes visi atskaitingi JAM, JIS mūsų Visagalis Jahua, o jūs tik tarnai. Palikite vienas kitą ramybėje ir gerbkite vienas kitą, juk susiduriate su dalykais, kurie nėra tiksliai užrašyti Rašte.“

Galime pasidaryti išvadas:

Rom, 14; 1 Kor, 8 skyriuose kalba eina apie tai, ar reikia valgyti mėsą paaukotą stabams ar atsisakyti mėsos visai? Net ir šiandien kai kurie žmonės, neradę ekologiškai švarios mėsos, pasirenka nevalgyti mėsos visai. Ir mes negalime jų smerkti ar kaltinti.

Žinome, kad šiais laikais gyvuliai auginami prastomis sąlygomis, jiems leidžiama didelės dožės antibiotikų (chemikalų). Mokslininkai patvirtina, kad daugelis susirgimų susieti su maistu, kurį mes vartojame. Dėl šios priežasties daugelis žmonių visai atsisako mėsos. Tai yra tokia pati mintis, kuri buvo pirmame šimtmetyje.

Tikiuosi jums šis straipsnelis padėjo pamatyti, kad laiško Romiečiams 14 skyriaus negalima naudoti, kad pateisinti kiaulienos valgymą. Negalime išimti iš konteksto, ir savo supratimu rementis, ne tik pateisinti savo elgesį, bet ir mokyti kitų.

Šalom.

DALINTIS